Rudeninis angelėlis
...Na tai kas, kad ant nosies ruduo, tyliai sėlina beržo viršūnėm? Aš džiaugiuos, širdyje aš džiaugiuos... Nes myliu tą išdykėlį rudenį. Apvynioja laukus gijomis, o ant jų rasos deimantus lieja, padabina miškus spalvomis ir ant žemės spalvų tų prisėja. ...Na tai kas, kad ant nosies ruduo? Viskas baigias tik tam, kad pradėti... (modelinas, tekstilė, vilna. Lėlytė pritaisyta ant dėžutės - stovelio, kuri atsidaro)